Po šimtadienio ir atestatų įteikimo gimnazijose prasideda naujas gyvenimo etapas tiems, kurie tikisi gyvenime siekti aukštųjų mokslų. Pasirinkus švietimo įstaigą ir įstojus studijoms norimos specialybės siekimui teks atlikti įvairius mokslo darbus. Kai kurie studentai gali tai palyginti ir su gimnazijoje užduodamais darbais, kurie privalomi atlikti ne tik auditorijoje, bet ir namuose. Tik vienas lygmuo gali skirti visas užduotis, duodamas atlikimui, tai yra aukštojo mokslo užduotys, kurios turi ir savo pavadinimus. Gebėjimus bei įgūdžius rašyti pradedama nuo referatų, tęsiama kursiniais darbais ir užbaigiama bakalauro baigiamaisiais darbais, kuriuos, priklausomai nuo dėstytojų, gali būti atliekami tiek po vieną, tiek grupėmis.
Atliekant aukščiau išvardintų darbų užduotis neretai pasikliaujama tik savo asmeniniais įgūdžiais bei žiniomis, kurios buvo įsisavintos žemesnio lygio mokyklose. Savo jėgomis pasitikintys, dažniausiai pervertina savo jėgas, todėl neišvengiama darbo rašymo klaidų. Mokslo darbai nėra rašinėliai pasirinkta tematika ir tam, kad jie būtų kokybiški privalu laikytis priimtų metodinių taisyklių. Kiekvienas žino posakį, kad „geriau mokytis iš kito klaidų, nei iš savo“, bet ko gero šis posakis, dažniausiai ir lieka posakiu. Todėl norint nedaryti klaidų pabandykite bent susipažinti su jomis ir paieškoti, kurios gi yra daromos dažniausiai.
Iš savo švietimo įstaigos metodinių reikalavimų mokslo darbams sužinosite, kad juose galima pateikti įvairių informacinių šaltinių citatas. Žinoma, kai kurie studentai šiuos reikalavimus supranta skirtingai. Jei vieniems atrodo, kad kaip citatą puikiai galima panaudoti vieną ar du sakinius iš šaltinio, tai kitiems gali atrodyti, kad nukopijuoti ir darbe panaudoti gali visą skyrių, kuris darbe užims beveik visą jo dalį. Didelio kiekio informacija iš šaltinių dėstytojams nėra suprantama kaip citavimas. Greičiausiai, kad didelės apimties citavimas, kurį būtent taip studentai supranta, jiems pasirodys kaip kopijavimas, o moksliniu terminu sakant, tai bus pavadinta plagiatu. Todėl nevenkite užduoti dėstytojams ar darbų vadovams iškilusių klausimų dėl citavimo. Tik tokiu būdu labiau įtvirtinsite savo žinias ir nepridarysite citavimo klaidų įvairiuose mokslo darbuose, rašant juos.
Panaudodami citatas savo darbuose, kiekvienas Jūsų remsis tam tikrais informaciniais šaltiniais. Tik labai svarbu studentams žinoti, kad ne visi šaltiniai, kuriuose yra pateikta Jums atrodanti teisinga informacija, darbe gali būti panaudota kaip tinkama. Taip, šis pasisakymas gali būti painus, bet tik pradžioje. Kol nepasidomėsite darbo rašymo metodoligija. Susipažinę su metodiniais reikalavimais konkrečiam mokslinio darbo rašymui prisiminti privalėsite ir tai, kurie informaciniai šaltiniai yra patvirtinti šaltiniais, o kurių verčiau nenaudoti norint išvengti klaidų. Taip pat pasidomėkite ir šaltinių metais, kuriais jie buvo parašyti ir atspausdinti. Gali būti, kad Jūsų pasirinkti informacinės medžiagos šaltiniai yra per seni informacijos panaudojimui ar citavimui. Todėl norint išvengti didelių klaidų privalu atidžiau susipažinti su savo mokslinės įstaigos patvirtintais metodologiniais nurodymais.
Kita iš dažniausiai studentų daromų klaidų yra darbo rašymo atidėjimas. Privalu atminti, kad turint mažai laiko mokslinio darbo rašymui yra tikimybė, kad paskutinė akimirką taip pat nesiseks jo rašyti kaip tikitės. Dėstytojų užduotam darbui nerekomenduojama laukti įkvėpimo, nes paprasčiausiai jis gali ir neateiti. Dažniausiai taip nutinka studentams, kurie didesnį dėmesį kreipia į įvairius išorinius aplinkos trukdžiuis. Suprantama, jei referato parašymui gali pakakti vos kelių dienų, tai kursiniam, bakalauro ar dar aukštesnio laipsnio mokslionio darbo rašymui, tų kelių dienų tikrai nepakaks. Todėl darbo rašymo atidėliojimas vėlesniam laikui Jus gali įstumti į „kampą“, kuriame nebeturėsite laiko pasiruošimui, parašymui ar pataisymui. Gali tekti pasiduoti pripažįstant, kad tinginiavote vietoj to, kad planuotumėte ir rašytumėte darbą. Nuo mokslionio darbo užduoties gavimo pradžios rašyti pradėję turi didesnį šansą jį parašyti aukščiausiam įvertinimui. Atminkite, atidėliojimas yra didelė studentų klaida.
Kaip jau žino kiekvienas studentas, mokslo darbų struktūra yra panaši, pradedama įvadu, tęsiant dėstymu ir baigiant išvadomis. Su pastarosiomis ir iškyla daug niuansų, kurie veda prie klaidos, kuri įvardinama išvadų mintis nesutampa su darbe iškeltais tikslais. Suprantama, kad tam įtakoti gali įvairių atsiskaitymų „maratonas“, išsekimas, bei įvairūs kiti trukdžiai, kurių neatsisakyta darbo rašymo laikotarpiu. Todėl atidžiam mokslinio darbo rašymui privalu susikaupti, kad darbo išvados turėtų ryšį su darbo uždaviniais. Jei šios klaidos neišvengsite, gali būti, kad gerų rezultatų tikėtis bus beprasmiška. Kai kuriais atvejais, toks ryšio tarp uždavinių ir išvadų nebuvimas gali privesti dėstytojus ar darbo vadovus priimti sprendimą dėl darbo neužskaitymo bei pripažinimo kaip netinkamu ir ne pagal reikalavimus atlikto.
Jūsų moksliniai darbai yra Jūsų kompetencijos bei gautų žinių įvertinimas. Pasirinkę norimą specialybę studentai pradeda mokytis kompetencijos, jos išlaikymo ir pademonstravimo rašomame moksliniame darbe. Dėstytojai ar darbo vadovai nori, kad studentai rašomuose darbuose atskleistų savo, kaip būsimo specialisto, kompetenciją. Vieno sakinio mokslinias darbas nėra įvardinamas kaip mokslinis, todėl sugalvoję pasukčiauti studentai dažnai nukenčia patys, kai jų darbas yra pripažįstamas kaip per mažos apimties darbas. Jei referatui yra privaloma apimtis nuo 16 iki 25 lapų, priklausomai nuo Jūsų studijų programos bei pačios švietimo įstaigos metodinių reikalavimų, tai kursinis ir baigiamasis bakalauro darbas turės ženkliai didesnį puslapių kiekio reikalavimą darbe. Tikėtis, kad baigiamasis darbas su referato puslapių skaičiumi bus įvertintas teigiamai būtų naivu. Panašiai ir su magistro arba doktorantūros darbais. Jų apimtys bei metodologiniai reikalavimai darbui yra kur kas didesni nei kursinio arba baigiamojo darbo. Todėl susipažinti su reikalavimais darbui yra būtina kiekvienam studentui.