Greičiausiai, kad neretam studentui kyla klausimų, pagal kokius kriterijus yra vertinamas jų asmeninis rašto darbas. Bet tik nedaugelis žino ir supranta, kaip viskas vyksta. Nors kilus klausimams galima paklausti ir pačių dėstytojų bei darbo vadovų.
Įvairių darbų rašymas po to, kai studijos įsibėgėja tampa tam tikra rutina. Studijos, namai, rašto darbas ar keli iš jų vienu metu ir vėl į studijas, ir namo. Pirmame kurse studijuojantiems pakankamai lengva, todėl įsibėgėti ir pagauti taip vadinamą studijų ritmą nėra sunku. Bet darbai, kurie prasideda antrame kurse, kurie duodami trečiame ir ketvirtame yra visų Jūsų žinių patikrinimas. Kaip mokate įsisavinti žinias, tokie bus ir Jūsų rašto darbai. Todėl tiek studentai, kurie jau yra baigę studijas, ir dėstytojai, kurie kasdien matosi su studentais gali patarti, kad mokytis reikia pradėti nuo pat studijų pradžios. Kitaip atmestinai įsisavinta ar visiškai praleista informacija ateityje gali tapti dideliu pagaliu Jūsų dviračio priekiniame rate.
Parašyti darbą atmestinai ar tai būtų referatas, kursinis ar bakalaurinis darbas nėra prasmės. Studijų laikotarpiu nėra viduriuko, arba studentas stengiasi ir siekia geriausio, arba rašto darbams jis skiria minimaliai laiko ir kaip sakome, jis velkasi uodegoje. Nors tokius studentus pavadinti negabiais negalima, greičiau, tinginukais, reikia pripažinti, kad prieš atsiskaitymo laikotarpį, kas dažniausiai vyksta sausio mėnesį ir pavasarį, šie studentai pasitempia. Žiniomis neatsilieka nuo visas paskaitas lankiusių, bet deja, išlaikyti tokį tempą visą semestrą jiems yra sudėtinga. Tad visi studentai privalo žinoti, kad norint parašyti tikrai gerą rašto darbą, būtina tam įdėti ir pastangų. Suprantama, kad vieniems tai bus lengviau, nes tik pasiklausę jie jau žino ir gali atpasakoti, o kitiems daugiau, nes viskas ką skaito „išeina pro kitą ausį“. Todėl patys studentai privalo planuoti ir kontroliuosi savo darbų šįgyvendinimo procesus bei dėmesį skiriamą jiems. Per mažas dėmesį ir mažai skirto laiko rašto darbams Jus nustums į grupės galą, o tai reiškia, kad daugiau žinantys patys rašys darbus, o Jūs, yra tokia prielaida, kad bandysite pasinaudoti protiniais sugebėjimais ir pasukčiauti. Tai reiškia, kad bandysite dėstytojams pateikti plagijuotus darbus galvodami, kad jie šito nepastebės. Pradėję nuo savo pažiūro į rašto darbus sugebėsite atrasti savyje jėgų ir jį parašyti.
Metodiniai nurodymai yra skirtingi visų rūšių rašto darbams. Jei referatui yra skiriami minimalūs reikalavimai, tai kursinis ir bakalauro darbai turi visiškai kitokias taisykles rašymui. Na, o rašto darbų karalius magistras bei daktaro disertacija turi dar kitus bei sudėtingesnius reiklavimus rašto darbo įgyvendinimui. Todėl, kiekvienas studentas privalo domėtis taisyklėmis, kurios yra patvirtintos tik jo mokymosi institucijoje. Pasinaudoję šiais patarimais atrasite sau lengvą „špargalkę“, tad ir darbų rašymas bus kur kas lengvesnis ir be didelių sunkumų bei iššūkių. Tie metodiniai nurodymai yra vienas iš kriterių, kuriais remiantis dėstytojai ar darbo vadovas imasi Jūsų projektų – rašto darbų vertinimo.
Darbo struktūra nėra sudėtinga, tad jų laikantis ir įgyvendinant žingsnį po žingsnio, galutiniame variante bus pasiektas ir norimas rezultatas, kuris bus įvertintas puikiai. Tad pradėje rašyti sužinosite, kad rašto darbai visi iki vieno turi savo tikslus ir uždavinius. Jei tinkamai iškelsite „problemą“, ne sudėtingai seksis dėlioti ir tikslus, keliant ir uždavinius. Galima sakyti, kad įgyvendinę šiuos kelis reikalavimus sukursite viso darbo pagrindą, kurį vėliau nebus sudėtinga plėsti, vystyti ir užbaigti. Šie kriterijai įtakoja ir galutiniams dėstytojo ar darbo vadovo sprendimui dėl rašto darbo įvertinimo visumoje.
Kaip sako darbo vadovai ar dėstytojai po to, kai susipažįsta su parašytais darbais, dažnas studentas, rašydamas darbą pameta mintį arba nukrypsta nuo tikslo. Dėstytojai vertina kaip darbe buvo siekiama tikslo, kokie buvo keliami uždaviniai ir ar jie buvo teisingai iškelti prie tikslo, ar buvo įgyvendintas tikslas galutiniame rezultate. Taip, tokie žodžių žaismai gali vesti iš proto, bet nuo pradžių perpratę tikslo bei uždavinių iškėlimą darbe, toliau siekti tikslo bus kur kas lengviau. Būtent tai ir vertins Jūsų darbo vadovai ar dėstytojai su recenzentais.
Naudinga kartoti ir kartoti, kad studentai ilgai prisimintų, jog metodiniai reikalavimai yra lyg eismo taisyklės vairuojantiems transporto priemonę. Laikantis jų galima nuvažiuoti toli, bet pažeidus vieną ar kitą taisyklių galima sulaukti ir tam tikros bausmės. Vairuotojai gauna baudą, o studentai skolos lapelį. Kam patinka likti skolingam? Greičiausiai, kad atsakymas aiškus! Į metodinius reikalavimus įeina ir raštvedybos pagrindai, kuriuos, greičiausiai, dauguma studentų galėjo gauti dar Gimnazijos studijų laikais. Tad, naudinga šias žinias atnaujinti, nes koleginis ar aukštasis mokslas nepripažįsta nei raštvedybos, nei metodinių klaidų. Grįžtant prie reikalavimų informacijos, naudinga žinoti, jog ir raštvedybos reikalavimai daugelyje Lietuvos mokymo įstaigų yra skirtingi. Kaip pavyzdį galima paminėti paraščių išdėstymą: vieni pripažįsta, kad kairė paraštė būtų 3 centimetrų, dešinė 1, o viršutinė ir apatinė kraštinės privalo būti 1 centimetro. Tai populiariausi nustatymai, bet atmintina, kad skirtingose mokyklose jie gali būti skirtingi.
Vertinimo kriterijus, pagal kurį taip pat pridedamas arba sumažinamas vertinimo balas yra stiliaus, skyrybos ar rašybos klaidos. Tikėtis gero įvertinimo jei darbe visiškai nėra kablelių, ar vertintojai pastebi, kad daugelyje žodžių trūksta nosinių ar taškelių ant „ė“, neverta. Tai gali įtakoti Jūsų darbo įvertinimą. O jei rašto darbe nebus stiliaus, tokio darbo gali atsisakyti skaityti daugelis dėstytojų ar darbo vadovų, palikdami juos pataisymui.